Kad žmogus įsimylėtų, jam užtenka keturių sekundžių.
Panašu, kad jo gyvenimas niekuo nesiskirė nuo tų, aplink jį buvusių. Skirtumas buvo tik tas, kad jis norėjo gyventi. Gyventi jis norėjo ne kaip sardinė užtrenkta šprotų skardinėje.
Visad maniau, kad visuose šprotų skardinėse yra tik sardinės, o pasirodo, kad yra ir žuvis- šprotas.Kokia nelemta lemtis sardinei, visuomet būti vadinama šprotu.
Jam patiko viskas, jis mylėjo viską ir jis norėjo visko. Viskas yra labai daug. Paprastai, kada žmogus laimi loterijoje, jis kažkaip yra užbaigiamas nenatūralių veiksnių, lyg kas specialiai jam būtų to linkėjęs.
„Nepyk ant jų, jie nežino ką daro“. Jie taip pat žino ko nedaro.
Jis sedėjo tamsiame nūriame kambaryje, kur nieko naujo niekada nevyko. Kur nebevyko nieko seno. Keturiasdešimties kvadratų kambarys, kuriame stovėjo rašomasis stalas, trigulė lova, kurioje niekada negulėjo daugiau nei vienas žmogus vienu metu ir spinta, kuri akylai saugojo lagaminą, kuriame buvo sudėti visi jo rūbai.
Visada maniau, kad spinta yra kur kas svarbesnis dalykas, nei yra iš tiesų.
Žmonės beprotiškai įmantriai yra susiraizgę savo savigynos instinktus. Jie kaip 95-tų metų kompiuteris, kuris pirmąjam dvidešimt pirmo amžiaus šeštadaly yra visokeriopai puolamas įvairiausių virusų.
Jis nustojo mėgti savo gyvenimą. Skyrė spalvas, bet jų nekentė, girdėjo garsus, kurie ji vimdė, norėjo dėmesio, nuo kurio bėgo, taip jo gaudamas vis daugiau. Kitų akyse jis savęs turėjo vis mažiau. „Ne, ne.. negalvokit, kad kitų dėmesys jį žlugdė, jis to dėmesio norėjo kuo mažiau, taip kartais pasislėpdamas, tai po gašlia, tai amoralia, tai po arogancijos perkreiptą kauke“.
Žmonės dažniausiai myli akimis, ypač myli tai, ko nesupranta. Jis norėjo būti toks, kad kitų žmonių jo nesupratimas juos pačius pradėtų vimdyti iš nesupratimo pačių savęs. Paskutinė altruizmo gaida ten, kur jo būti iš esmės negalėjo, bet įprotis meilės noro viskam vis dar liko. Viskas atrodė ten, kur ir turėjo atsidurti, tik gal ne taip greitai.
Beprotystė yra išgydoma per tris dienas. Pirmą dieną tu prisipažini pats sau, antrą- kitam, trečią- tu išprotėji dar kartą, bet pasaulis nebūtų stebuklų vieta, jei visko nebūtų galima paaiškinti kažkuo. Čia tarkim, pasitelkim matematiką ir įsivaizduokim, kad beprotystė yra minusas. Du minusai matematikoje sukuria pliusą. Pliusas- gerai. Viskas gerai.
…klaidžiota prarastame pasaulyje, tarp prarastų namų, išdegintų žemių, išgalabytų gyvūnų ir viduriais išvirtusių žmonių. Klaidžiota ten, kur paprastai savo noru klaidžiojama nėra. Būta ten tik tam, kad niekada ten nebūtų poreikio sugrįžti…
Pasaulis, pasirodo, atsidūrė iš niekur. Atsiverskite bet kokią mokslinę enciklopediją, kurioje kalbama apie pasaulio sukūrimą. Niekur niekas nesako, ant ko sedėjo Dievas, kuomet kūrė pasaulį, net Chaosas, prieš tai, kai iš savęs išspjovė Gają, buvo visur, o būti visur, tikrai prilygsta būvimui niekur. Valhala atsirado irgi tik atsiradus pirmiesiem dievam ir atsirado tik tam, kad būtų kur rastis, kai rastis nebėra kur.
Jis buvo visur ir visada ir tai vedė į beprotybę, nes norėjo visko.
Trys žynės besidalindamos viena akim, nieko pasakyti negalėjo, nes dalinosi viena akim.
…mirusio nuo atominio karo pasaulio vaizdas atrodė ne ką mažiau kraupus, nei pasivaikščiojimas tilto atbraila, kuria niekada vaikščiota nebuvo, bet mažiau kraupiai, nei suvokimas, kad pastrigta lifte ir mintys sutelpą į vieną kvadratinį metrą…
Bandė jis apgauti mirtį bandydamas gyventi taip, lyg nebūtų baisu mirti, bet viskas pasirodė esanti dar didesnė rutina, nei rutina pati.
Viskas su ja buvo nuostabu. Jis ją valgė mintimis, akimis. Atmetęs minutei visą fizikų sugalvotą pasaulį, jis tiesiog valgė, tai ko niekuomet ragavęs nėra.
Taip praėjo pirma diena.
Antra diena buvo tokia pati, būtent dėl to ji ir buvo nuostabi.
Per trečią pasidarė baisu, bet išsisprendė viskas taip, kaip giliai širdy jis norėjo, tai išspręsti.
Orfėjui buvo leista išsivesti savo žmoną iš Hado karalystės, jei kelionės metu jis nė karto nepažiūrės, kaip jai sekasi kelionėj. Koks savanaudiškas mulkis jis, pažiūrėjęs atgal, nes, ko gero, pagalvojo, kad baisu būtų, vis dėl to likti vienam.
… ilgainiui buvo įsižiūrėta į bruožus, kurie prieš tai buvo apdainuojami tik prie Olimpo kalvos…
Beprotybė išgydoma per tris dienas, o įrodo tai, kad pasielgta nebuvo taip, kaip pasielgė Orfėjas.
Comments are closed.